Kraujagyslių chirurgija Lietuvoje

Medicina ir chirurgija yra neatskiriama tautos kultūros dalis. Medicinos pažanga visada atitinka bendrą ekonomikos ir visuomenės išsivystymo lygį. Didžioji Lietuvos kunigaikštystė Europoje buvo žinoma kaip stipri kariniu ir ekonominiu požiūriu, joje greitai vystėsi amatai ir menas. Ypatingą trauką Vakarų Europoje turėjo Lietuvos sostinė Vilnius, kaip labai gražus ir aukštos kultūros miestas. Tačiau, pradėjus veikti Vilniaus universitetui, čia dar nebuvo aukštosios medicinos mokyklos.

Reformacijos ir Romos katalikų bažnyčios interesų susikryžiavimas, siaubingi rusų antpuoliai sustabdė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto  (Collegium Medicum) atidarymą iki 1781 m. Patys geriausi gydytojai, paruošti užsienyje, dirbo dvaruose ir kariuomenėje. Todėl pirmasis chirurgijos profesorius, atvykęs į Vilniaus universitetą,  ir buvo iš tokių gydytojų. Tai buvo M.Renje. Pastarasis taip pat pasikvietė iš Paryžiaus, Hotel "Dieu", J.Briote- labai gerą chirurgą, kuriam tuomet buvo 31 metai. Prie medicinos ir chirurgijos išsivystymo Collegium medicum labai prisidėjo vokiečių gydytojas J.A.Lobenveinas (Lobenwein), irgi atvykęs į Universitetą iš vokiečių dvarų Latvijoje.

Jau XVIII a. pabaigoje Vilniuje veikė kelios ligoninės, kuriose mokėsi Universiteto medicinos studentai. Profesorius J. Šimkevičius 1805 m. išleido knygą "Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas", kurioje pateikia savo patyrimą, sukauptą Vilniaus ligoninėse. J. Šimkevičius aprašo tromboflebitą, venų ligų gydymo būdus, pateikia kompresinės terapijos metodus, labai artimus taikomiems dabartiniu metu. Kraujagyslių chirurgija ir angiologija pradėta dar labiau domėtis, kai 1805m. buvo atidaryta Universiteto klinika, kurią įkūrė Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, atvykę į Vilniaus universitetą iš Vienos. Toje klinikoje 1812 m. lankėsi Napoleoną lydėjęs jo asmeninis gydytojas D.J.Larė (Larrey), vienas iš garsiausių Vakarų Europos chirurgų, kuris buvo matęs daugelį puikių Europos klinikų. Jis pasakė, kad tokios gražios ir taip gerai tvarkomos klinikos dar nėra regėjęs.

Antrajame ir trečiajame XIX šimtmečio dešimtmetyje į Universitetą atvyko nemažai jaunų žmonių iš visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Jie čia rengė disertacijas ir čia jas gynė. Disertacijose buvo sprendžiama šlauninės venos perrišimo įtaka išeminei galūnei, klubinių arterijų aneurizmos chirurginio gydymo galimybė, miego arterijos perrišimo operacijos technika, tromboflebito diagnostika ir gydymas ir t.t. Iš kraujagyslių chirurgijos čia 1820-1824 m. apgynė disertacijas S.Černiauskas , A.Velkas (Voelc), J.Domeris (Dommer) ir kiti. Išlikę operacijų aprašymai byloja apie tų operacijų nepriekaištingą techniką. Kadangi operacijų protokolai labai aiškūs ir detalūs, nesunku buvo atkurti operacijų schemas. Buvo pradėtas leisti ir žurnalas "Acta Instituti Clinici Caesareae Universitatis Vilnensis". Pirmas tomas išėjo 1808 m. Jame buvo atspausdinta darbų ir iš angiologijos. Visa archyvinė medžiaga liudija, kad kraujagyslių chirurgija Lietuvoje vystėsi lygiagrečiai su Vakarų Europos šios srities chirurgija, nė kiek nuo jos neatsilikdama. Smūgis medicinos mokslui ir  praktikai buvo suduotas 1832 m., kai dėl nacionalinio pasipriešinimo rusų carinei valdžiai buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Medicinos - chirurgijos akademija, kuri dar gyvavo po Universiteto uždarymo, buvo likviduota 1842 m.

Chirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos vystymasis sustojo. Tuo metu, kai Europoje ir pasaulyje buvo atliktos pirmosios kraujagyslių anastomozės (L.Von Eck, 1879 m., A. Carrel, 1902 m.), Lietuvoje šioje srityje nebepadaryta nė vieno žingsnio į priekį. Tarpukario Lietuvoje, nei Vilniuje, kur dirbo austrų chirurginės mokyklos atstovai, nei Kaune, kur chirurgai buvo daugiau vokiškos mokyklos įtakoje, kraujagyslių chirurgijos srityje buvo nuveikta labai mažai. Tiek Vilniuje, tiek ir Kaune viskas šioje srityje buvo pradedama iš naujo. Rusijos imperija nubraukė Lietuvai, jos nacionalinei kultūrai, tarp jų ir medicinai, apie 70 metų. 1939 -1942 metais Kaune buvo padarytos pirmosios angiografijos ir embolektomijos. Jas atliko gyd. V.Paprockas (Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikose) ir B.Zacharinas (Kauno Žydų ligoninėje). Abu jie vėliau buvo  priversti išvykti iš Lietuvos. Gyd. V.Paprockas pasitraukė į JAV, gyd. B.Zacharinas po karo buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.

Moderniosios kraujagyslių chirurgijos užuomazgos atsirado šeštajame dešimtmetyje, kai Vilniuje keletas chirurgų sėkmingai susiuvo sužeistas arterijas ir venas. Prof. A.Marcinkevičius 1958 m. sėkmingai operavo trauminę arterinę veninę fistulę, atkurdamas ir arterijos, ir venos vientisumą. Prieš šią operaciją buvo padaryta angiografija. Vienais metais vėliau prof. A.Dirsė, dirbdamas Šv. Jokūbo ligoninės traumatologijos skyriuje,  pradėjo operuoti kraujagyslių traumas. Nemažai tokių operacijų jis padarė rajonų ligoninėse. Planinės operacijos pradėtos daryti 1961-1962 metais, kai buvo pagaminti lietuviški kraujagyslių protezai ir suburta trijų gydytojų grupė Šv. Jokūbo ligoninėje. Kauno "Kaspino" fabrike, vadovaujant A. Dirsei, inžinieriui  Kaplanui buvo sukurti kraujagyslių protezai iš lavsano (dakrono), kurie vėliau paplito Latvijoje ir Estijoje. Deja, Maskvoje kainų komitetas  jiems nustatė labai žemas kainas. Cechas, kuris gamino protezus, po trejeto metų  turėjo užsidaryti. Su Kauno kraujagyslių protezais Lietuvoje buvo atlikta per 150 įvairių operacijų, daugiausia klubo ir šlauninės arterijos rekonstrukcijų.

1963 - 1964 m. kraujagyslių chirurgija pradedama Vilniaus 3-ioje klinikinėje ligoninėje, vadovaujant  A.Marcinkevičiui. Prie jo prisijungė V. Sirvydis ir V. Triponis, persikėlę iš Šv. Jokūbo ligoninės. Kiek vėliau čia dar pradėjo dirbti D. Kavoliūnas, dar vėliau - G. Uždavinys ir E. Barkauskas. Pradžioje kraujagyslių chirurgai dalyvavo bendrosios chirurgijos klinikos darbe, atlikdami įvairias pilvo operacijas. Kraujagyslių chirurgijai buvo ruošiamasi   eksperimentuojant su gyvuliais. Į kitas klinikas, turinčias didesnį patyrimą, išvykti nebuvo galimybių. 1964 - 1966 metais buvo atlikta įdomių ir didelių aortos ir periferinių arterijų  operacijų. Tuomet buvo padarytos pirmosios abdominalinės aneurizmos operacijos, inkstų arterijų rekonstrukcijos, išplėstinės "dviejų aukštų" rekonstrukcinės operacijos, portokavaliniai ir splenorenaliniai šuntai.

Nuo 1968 m. kraujagyslių chirurgai dirbo Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje Antakalnyje, kur buvo įkurtas specializuotas kraujagyslių chirurgijos skyrius. Įsitikinę, kad kraujagyslių operacijos išgelbsti nuo didelio invalidumo ir mirties, kitų Lietuvos miestų ir rajonų gydytojai pradėjo dažniau diagnozuoti kraujagyslių ligas, o pacientai, pajutę, kad tos operacijos neturi tokios didelės rizikos, pradėjo patys važiuoti gydytis į Vilniaus kraujagyslių chirurgijos skyrius. Šioje ligoninėje iki 1970 metų padarytos pirmosios aortos lanko šakų, visceralinių arterijų rekonstrukcijos, pirmieji autovenos šuntai į blauzdos ir pėdos arterijas. Čia pradėjo dirbti V. Triponis, E. Barkauskas, A. Dirsė, R. Žukas, Universiteto aspirantė D. Triponienė. Jie važinėjo po Lietuvą, konsultavo ir operavo ligonius rajoninėse ligoninėse, skaitė paskaitas gydytojams apie kraujagyslių ligų diagnostiką ir chirurginį gydymą. Iki 1975 m. kraujagyslių chirurgija iš siauros, mažai žinomos chirurgijos srities, tapo svarbia Lietuvos medicinos dalimi. Kaune tuo metu kraujagysles pradėjo operuoti R. Putelis, A. Čikotas, vėliau - A. Antuševas. Nors 1983 metais Vilniaus kraujagyslių chirurgijos centras (vėliau klinika) išsiplėtė: buvo įkurti 2 skyriai po 60 lovų (vedėjai M.Gutauskas ir E. Janušauskas, 1990), vietų paguldyti ligoniams nuolatos trūkdavo. Jau devintajame dešimtmetyje vos 20 mūsų krašto kraujagyslių chirurgų padarydavo 4% visų chirurginių operacijų, atliekamų Lietuvoje. 1990 m. pabaigoje kraujagyslių chirurgų grupė, vadovaujama E.Barkausko, perėjo į naujai atsidariusią Vilniaus miesto greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, į ten įkurtą specialų vadinamą Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių. Ten pradėjo dirbti P. Pauliukas, K. Laurikėnas ir kt. Klaipėdoje kraujagyslių chirurgijos skyrius buvo atidarytas 1995 m. Jam vadovauja R. Gutauskas. Vilniaus m. universitetinėje Antakalnio ligoninėje nuo  1999 m. birželio 1 d. veikia Flebologijos skyrius . Kuriasi kraujagyslių chirurgija Panevėžyje.

​

Vilniuje veikiantys kraujagyslių chirurgijos centrai: Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose Kraujagyslių chirurgijos centras veikia kaip Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos dalis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje veikia Kraujagyslių chirurgijos skyrius.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Chirurgijos skyriuje atliekamos kraujagyslių operacijos.

Nuo 1997m. Kraujagyslių chirurgijos skyrius veikia ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje